Norime pasidalinti svarbiausiais faktais apie vieną maistingiausių ir universaliausių daržovių – špinatus. Skaitykite toliau ir sužinokite, kodėl špinatai gali tapti puikiu pasirinkimu kiekvieno kasdienėje mityboje.
Špinatai – vertingas pasirinkimas mūsų kasdienėje mityboje. Jie praturtinti vitaminais (C, B1, B2, P, K, E, D2) ir mineralais, tokiais kaip folio rūgštis, karotinas, jodas, geležis, fosforas, magnis, kalis, natris ir kalcis. Dėl špinatuose esančios folio rūgšties rekomenduojama juos įtraukti į nėščiųjų mitybą bent tris kartus per savaitę, kadangi šios medžiagos poreikis reikšmingai išauga svarbiems vaisiaus vystymosi etapams. Magnis taip pat labai svarbus nėštumo metu.
Špinatai naudingi ir tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių problemų, nes juose esantis kalis padeda gerinti kraujo kokybę. Apskritai, špinatus verta įtraukti į kasdienį mitybos racioną dėl jų gausios vitaminų ir mineralų įvairovės.
Sakoma, kad špinatų tėvynė yra senovės Persija, iš kurios jie buvo importuojami į Kiniją, o vėliau – į Europą, kur šis augalas sėkmingai paplito ūkininkų daržuose.
Šiandien špinatai yra itin populiarūs ir Lietuvoje, nes vis daugiau žmonių pradeda gilintis į maisto produktų naudą organizmui. Kaip žinoma, špinatai yra nekaloringa ir labai vertinga lapinė daržovė. Maisto prekių parduotuvėse jų galima rasti ištisus metus, o jų populiarumas užtikrina, kad šie lapai visuomet bus greitai iššluojami iš lentynų. Tiems, kurie turi galimybę auginti daržoves, verta į sodinamų sėklų sąrašą įtraukti špinatus.
Idealiausi sezonai špinatų auginimui yra pavasaris ir ruduo. Juos sėti rekomenduojama gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Pavasarį špinatus galima sėti, kai dirvožemis pakankamai sušyla ir gali būti dirbamas, o pasodinti rudenį ar žiemos pradžioje prieš šalčius, jie sudygs pavasarį atšilus dirvožemiui. Tokiu būdu gausite ankstyvą špinatų derlių. Kadangi špinatai mėgsta vėsesnius orus, taip pat juos galima sodinti ir vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, taip derlių gausite dar tą patį rudens sezoną.
Špinatų lapai turi būti nuskinti laiku, kol jie jauni ir turtingi maistinėmis medžiagomis. Jei špinato augalas jau sudarė žiedstiebius, špinato lapai praranda savo vertę ir netgi tampa netinkami vartoti. Jie ne tik keičia savo skonį, bet ir pradeda gaminti oksalo rūgštį – natūralią toksišką medžiagą, kurios perteklius gali sutrikdyti mineralų pasisavinimą, padidinti inkstų akmenų riziką ar pakenkti kraujagyslių sienelėms. Jauni arba termiškai apdoroti špinatai taip pat turi oksalo rūgšties, bet mažesniais kiekiais, o saikingas oksalatų vartojimas nekelia pavojaus sveikatai.
Jau buvo paminėta, kad jauni, neperaugę špinatų lapai yra patys vertingiausi. Tačiau verta prisiminti, kad mitybos įvairovė taip pat labai svarbi – derinant špinatus su kitais maisto produktais, organizmas geriau pasisavina visas maistines medžiagas. Pavyzdžiui, špinatai turi nemažą kiekį geležies, kurios pasisavinimą pagerina vitaminas C. Puikus šio vitamino šaltinis yra kiviai, kurie puikiai dera su špinatais ir sustiprina jų naudą.
Straipsnis paruoštas kartu su www.mitybosfenomenas.lt